Parsinešęs žaidimą iš stalo žaidimų parduotuvės, pirmiausia apžiūriu dėžę dar prieš ją pilnai atidarydamas. Jei matau suspaustus kampus ar įplyšimus, pasidarau nuotrauką ir išsisaugau kvitą, kad prireikus būtų paprasta susisiekti su parduotuve. Tai padeda ramiai spręsti situaciją, o ne bandyti spėlioti, kur atsirado defektas.
Namie atidarau dėžę ant švaraus, lygaus stalo ir iš karto pasidedu mažą indelį atliekoms bei lipdukams. Komponentus išimu po vieną ir sutikrinu su taisyklių sąrašu, kad vėliau netektų ieškoti trūkstamos detalės. Jei žaidimas skirtas paaugliams ar šeimai, šis patikrinimas ypač praverčia prieš pirmą vakarą su draugais.
Kitas žingsnis – kortų ir žetonų paruošimas, kad jų nereikėtų „kankinti“ pirmo žaidimo metu. Kortoms dažnai parenku apsauginius įmautes, o jei to nedarau, bent jau stengiuosi maišyti ant stalo, ne lenkiant per stipriai. Žetonus ir kartonines detales atsargiai išspaudžiu pasukdamas, o ne plėšdamas, kad nesusiluptų kraštai.
Kai žaidimas kooperacinis, dažnai jį žaidžiame kelis kartus iš eilės, todėl patogus sukomplektavimas taupo laiką. Scenarijus, kortų kalades ir bendrus žymeklius susidedu taip, kad kitą kartą būtų aišku, nuo ko pradėti. Parduotuvėje paklausiu, ar yra rekomenduojami priedai konkrečiam leidimui, nes skirtingi leidėjai naudoja skirtingus dydžius ir formas.
Laikymui naudoju paprastą logiką: tai, ko reikia dažniausiai, turi būti lengviausiai pasiekiama. Šeimos žaidimus dedu į žemesnes lentynas, kad vaikai galėtų patys pasiimti neversdami krūvos. Sudėtingesnius strateginius žaidimus laikau aukščiau ir atskirai, kad dėžės nekentėtų nuo dažno traukymo.
Dėžes stengiuosi laikyti horizontaliai, ypač jei viduje daug birių komponentų, kad jie nepersislinktų ir nesusimaišytų. Jei lentynoje tenka statyti vertikaliai, tuomet naudoju maišelius su užsegimu ir įdėklus, kad viskas liktų savo vietoje. Taip sumažėja ir kortų kampų nudilimas, ir stalčiaus efekto chaosas atidarant dėžę.
Aplinkos sąlygos turi didelę reikšmę, todėl vengiu laikyti žaidimus prie radiatoriaus, ant palangės ar drėgname rūsyje. Kartonas ir kortos geriausiai jaučiasi stabilioje temperatūroje, be staigių drėgmės šuolių. Jei patalpoje dulkėta, kartą per kelis mėnesius nuvalau lentynas ir pačias dėžes sausa šluoste.
Žaidimo vakarui susikuriu paprastą taisyklę: gėrimai ir užkandžiai – atskirame staliuke arba bent jau ant padėklo. Taip išvengiu lipnių kortų ir riebaluotų žetonų, kurie vėliau renka nešvarumus. Tai ypač aktualu klasikiniams žaidimams, kuriuos norisi išlaikyti tvarkingus daug metų.